Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ("sekli jūra") arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma("didžioji aukštutinė vidurio žemė"), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą.Seniausieji salų gyventojai buvo tainai, atsikėlę apie VII a. iš Kubos salos, Bahamose žinomi kaip lukajanai.
Viena Bahamų salų (greičiausiai San Salvadoras) buvo pirmoji vieta Naujajame Pasaulyje, kur 1492 m. spalio 12 d. išsilaipino Kristupas Kolumbas. Netrukus po Ispanijos įsitvirtinimo salose, daugybė vietinių indėnų buvo išvežti kaip vergai, didžiulė jų dalis išmirė dėl atvežtų Senojo pasaulio ligų, kurioms neturėjo imuniteto. Tai nulėmė staigų salų ištuštėjimą, ir jos liko beveik negyvenamos iki XVII a.
Britai pirmąsias gyvenvietes pastatė XVII a. viduryje, tokiu būdu paverždami Bahamas iš nominalios ispanų valdžios. Tai buvo puritonųkolonijos. Svarbus naujųjų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo salų pakrantėse sudūžtantys laivai, kurių gėrybės būdavo panaudojamos kolonistų. Dar vėliau salos tapo svarbiu piratų prieglobsčiu, čia siautė žymusis Edward Thatch.
1718 m. piratų klestėjimas salose buvo sutramdytas, ir čia įsteigta Britanijos Karūnos kolonija, viena iš Britų Vakarų Indijų kolonijų. Netrukus Britų imperijai teko atremti Ispanijos interesus salose. Per JAV nepriklausomybės karą, Bahamos buvo svarbus interesų susikirtimo židinys. Jos laikinai buvo okupuotos JAV pajėgų, 1782 m. čia sugrįžo ispanai, o po 1783 m. juos išvijo JAV lojalistai, kurie sugrąžino britų valdžią ir tapo svarbiausia politine jėga Bahamose. Per XIX a. panaikinta vergovė.
Pirmosios Bahamų politinės partijos susiformavo po II pasaulinio karo. Vykstant dekolonizacijai, 1973 m. Bahamos gavo nepriklausomybę nuo Britanijos, nors nominaliai išliko Tautų Sandraugoje ir pripažįsta Didžiosios Britanijos karalienę. Šalis vystosi ekonomiškai dėl turizmo ir ofšorinių finansų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą