Kalifornija

Kalifornija (angl. State of California) – valstija JAV, vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu didesnė šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkusi 80 km ruože, Ramiojo vandenynopakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksikapaskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Bahamos

Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ("sekli jūra") arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma("didžioji aukštutinė vidurio žemė"), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą.Seniausieji salų gyventojai buvo tainai, atsikėlę apie VII a. iš Kubos salos, Bahamose žinomi kaip lukajanai.

Viena Bahamų salų (greičiausiai San Salvadoras) buvo pirmoji vieta Naujajame Pasaulyje, kur 1492 m. spalio 12 d. išsilaipino Kristupas Kolumbas. Netrukus po Ispanijos įsitvirtinimo salose, daugybė vietinių indėnų buvo išvežti kaip vergai, didžiulė jų dalis išmirė dėl atvežtų Senojo pasaulio ligų, kurioms neturėjo imuniteto. Tai nulėmė staigų salų ištuštėjimą, ir jos liko beveik negyvenamos iki XVII a.

Britai pirmąsias gyvenvietes pastatė XVII a. viduryje, tokiu būdu paverždami Bahamas iš nominalios ispanų valdžios. Tai buvo puritonųkolonijos. Svarbus naujųjų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo salų pakrantėse sudūžtantys laivai, kurių gėrybės būdavo panaudojamos kolonistų. Dar vėliau salos tapo svarbiu piratų prieglobsčiu, čia siautė žymusis Edward Thatch.

1718 m. piratų klestėjimas salose buvo sutramdytas, ir čia įsteigta Britanijos Karūnos kolonija, viena iš Britų Vakarų Indijų kolonijų. Netrukus Britų imperijai teko atremti Ispanijos interesus salose. Per JAV nepriklausomybės karą, Bahamos buvo svarbus interesų susikirtimo židinys. Jos laikinai buvo okupuotos JAV pajėgų, 1782 m. čia sugrįžo ispanai, o po 1783 m. juos išvijo JAV lojalistai, kurie sugrąžino britų valdžią ir tapo svarbiausia politine jėga Bahamose. Per XIX a. panaikinta vergovė.

Pirmosios Bahamų politinės partijos susiformavo po II pasaulinio karo. Vykstant dekolonizacijai, 1973 m. Bahamos gavo nepriklausomybę nuo Britanijos, nors nominaliai išliko Tautų Sandraugoje ir pripažįsta Didžiosios Britanijos karalienę. Šalis vystosi ekonomiškai dėl turizmo ir ofšorinių finansų.

Havajai

Ilsėjausi Havajų salose ir tai buvo neapsakoma, štai truputis istorijos apie Havajus-Havajai (angl. State of Hawaii, havajietiškai Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,43 mln. gyventojų (2015 m.).

Salose auginami ananasai, cukranendrės, papajos, kava. Yra žvejojami tunai. Pagrindinis pajamų šaltinis - turizmas. Apie 90 % salų gyventojų dirba aptarnavimo srityje.Havajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).

Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.

Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir atolų, nusidriekusių apie 2400 km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolavė, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.

Egiptas

Buvau aplankęs Egiptą, Egiptas turi daug gražių vietų su daug istorijos.  Egipto teritorijos ir valstybės istorija. Ji gali būti skirstoma į du didelius laikotarpius: Senovės Egipto istorija iki VII a. ir islamiško Egipto istorija. Islamiškuoju laikotarpiu Egipto teritorija buvo valdoma įvairių tautų: arabų, turkų, prancūzų ir britų.Visiškai nepriklausoma valstybe Egiptas tapo tik po Antrojo pasaulinio karo, kada karinio perversmo metu buvo pašalintas karalius Farukas I, o 1953 m. šalis paskelbta respublika. Po šio perversmo valstybė nutraukė Egipto karalystės laikotarpiu buvusį britų monopolį tvarkant santykius su užsienio šalimis.

1953 m. birželio 18 d. Egiptas buvo paskelbtas respublika, generolas Muhammad Naguib tapo pirmuoju prezidentu. 1954 m. jį nuvertė Gamal Abdel Nasser, o 1956 m. birželio mėnesį pastarasis tapo prezidentu. Jis nacionalizavo Sueco kanalą 1956 m. birželio 26 d.

1958 m. Egiptas ir Sirija susijungė į Jungtinę Arabų respubliką. Tačiau unija gyvavo labai trumpai,1961 m. Sirija atsiskyrė nuo Jungtinės respublikos. Jungtinė Arabų respublika taip pat turėjo konfederacijos sutartį su Šiaurės Jemenu. Tačiau pastarojoje įvyko perversmas, ir 1962 m. ji atsiskyrė, tapdama Jemeno Arabų Respublika.